čilbuonėlis

čilbuonė̃lis, -ė smob. (2) malon. 1. kas čilbuoja, čiulba, čiulbuonis: Atskrido paukštis čilbuonėlis, bus pavasaris Arm. Pilna girelė paukštelių čilbuonė̃lių Š. 2. kas daug kalba, čiauška: Tai šita mano čilbuonė̃lė (mergaitė) Rdm.